Aukso burbulo niekada nebuvo (ir niekada nebus)

• Pradžia
• Naujienos
• Analitika
• Aukso burbulo niekada nebuvo (ir niekada nebus)

Dauguma rimtų investuotojų į auksą vadovaujasi paprastu principu: aukso vertė stabili. „Aukso kainos“ pokyčiai rodo su auksu lyginamos valiutos pokyčius, o paties aukso vertė iš esmės nekinta.

Būtent todėl auksas kaip piniginis pagrindas naudojamas jau tūkstančius metų (tiesiogine prasme). Jūs norite, kad pinigų vertė būtų stabili. Paprasčiausias būdas tai pasiekti – susieti juos su auksu. Šiandien mes šią savybę apibendrintai nusakome fraze „auksas – pinigai.“

Iš to iškart matyti, kad jei aukso vertė nekinta (ar kinta tik labai nežymiai), tai aukso „burbulo“ niekada negali būti. Gali būti metas, kai daug žmonių žūt būt siekia iškeisti savo popierinius pinigus į auksą, bet tai vyksta dėl to, kad popieriniai pinigai praranda vertę. Su auksu tai niekaip nesusiję.

Pažvelkime į kelias dideles pastarojo šimtmečio aukso bulių rinkas:

Nuo 1920 m. iki 1923 m. aukso kaina Vokietijos markėmis pakilo nuo 160 už unciją iki 48 trln. už unciją.

Nuo 1945 m. iki 1950 m. aukso kaina Japonijos jenomis išaugo nuo 140 už unciją iki 12600 už unciją.

Nuo 1948 m. iki 1967 m. aukso kaina Brazilijos kruzeirais padidėjo nuo 648 už unciją iki 94500 už unciją.

Nuo 1970 m. iki 1980 m. aukso kaina JAV doleriais pakilo nuo 35 už unciją iki 850 už unciją.

Nuo 1982 m. iki 1990 m. aukso kaina Meksikos pesais pašoko nuo 8000 už unciją iki 1025000 už unciją.

Nuo 1989 m. iki 2000 m. aukso kaina Rusijos rubliais išaugo nuo 1600 už unciją iki 8120000 už unciją.

 

Visos šios situacijos – tai popierinių pinigų nuvertėjimo pavyzdžiai. Dabartiniai laikai nėra kitokie. Kylanti aukso kaina doleriais/eurais/jenomis tėra dabar visame pasaulyje populiarios Keynes principais grindžiamos „lengvų pinigų“ politikos atspindys.

Taip pat galime matyti, kad jei aukso vertė išlieka stabili, tai pasiūlos/paklausos aplinkybės, veikiančios pramonines prekes, nedaro įtakos auksui, kuris yra piniginė prekė. Štai kodėl auksas naudojamas kaip pinigai. Jei jo vertę įtakotų pramonės pasiūlos/paklausos veiksniai, tai mes negalėtume jo naudoti kaip pinigų.

Todėl „juvelyrinių dirbinių paklausa“ ar „aukso pikas“ ar bet koks kitas panašus veiksnys menkai teįtakoja aukso vertę. Kasdieniai pinigų srautai įtakoja kainą, už kurią parduodamos valiutos perkant auksą, tačiau tai labiausiai veikia tas valiutas, ne auksą.

Nė viena iš tų istorinių „aukso bulių rinkų“ neatsirado dėl juvelyrinių dirbinių paklausos ar iškasenų pasiūlos.

Bet kokie bandymai pritaikyti auksui vertės nustatymą yra iš esmės laiko švaistymas. Tokios sąvokos, kaip „priklausomai nuo infliacijos kintanti aukso kaina“ ar „aukso ir naftos santykis“ ar neapmokėtų skolų ar valiutos santykis su aukso luitų kiekiu tik blaško. Nekeičiantis savo vertės daiktas niekada nebūna pigus ar brangus. Būtent tai ir reiškia frazė „auksas – pinigai“.

„Aukso kaina“ gali pakilti iki penkių tūkstančių, dešimties tūkstančių, šimto tūkstančių, milijono ar milijardo už unciją. Skelbiantieji apie aukso burbulą ir toliau taukš, kol galiausiai suvoks, kad aukso burbulo niekada nebuvo, buvo tik popierinių pinigų griūtis.

Auksas – pinigai. Taip buvo visada. Tikriausiai visada taip ir bus. Šįkart viskas kitaip? Nemanau.

Nathan Lewis

Nathan Lewis anksčiau dirbo vyriausiuoju tarptautiniu ekonomistu ekonominio prognozavimo firmoje – lyderėje. Dabar jis dirba turto valdymo srityje. Lewis yra rašęs įvairiems lediniams, įskaitant Financial Times, Wall Street Journal Asia, Japan Times, Pravda. Jis yra kalbėjęs JAV, Japonijos ir Viduriniųjų Rytų televizijose, transliuojančiose finansų temomis.

 

Šaltinis: 24hgold.com

Atgal