Šveicarijos parlamentas diskutuos dėl auksinio franko

• Pradžia
• Naujienos
• Naujienos
• Šveicarijos parlamentas diskutuos dėl auksinio franko

Dešinioji partija siekia grįžimo prie aukso standarto. Tikimasi, kad Šveicarijos parlamentas vėliau šiais metais diskutuos dėl auksinio franko sukūrimo, kuris būtų lygiagreti valiuta oficialiajam Šveicarijos frankui, o kraštutinė iniciatyva, tikėtina, paskatins platesnius debatus dėl brangiojo metalo vaidmens šioje Alpių šalyje.

Ši iniciatyva yra „Sveikos valiutos“ – kampanijos, kurią remia didžiausios šalyje dešiniosios Šveicarų liaudies partijos, siekiančios pasinaudoti visuomenės baimėmis dėl pasaulinio finansinio sąmyšio ir infliacijos ir apsukti vyriausybės dabartinę aukso politiką, politikai – dalis.

„Manau, kad tai paskatins tam tikras diskusijas dėl aukso ir gali būti kažkiek spaudimo priimti lygiagrečią valiutą“, sakė Dr. Gebhard Kirchgaessner, Šv. Galeno universiteto ekonomikos profesorius. „Bet tai neturės jokio realaus poveikio ekonomikai. Atrodo neįtikėtina, kad būtų žmonių, nusiteikusių nusipirkti milijonus šių daiktų.“

Šveicarija, 2000 m. tapusi viena paskutiniųjų šalių, atrišusių savo valiutą nuo aukso, nėra vienintelė vieta, kur galvojama apie brangiųjų metalų vaidmens pokytį esant nesutarimams dėl vyriausybės kišimosi į ekonomiką. Kovą Juta tapo pirmąja JAV valstija, kurioje aukso ir sidabro monetos paskelbtos teisėta valiuta, o panašūs teisės aktai svarstyti Montanoje, Misūryje, Kolorade, Aidahe ir Indijanoje.

„Noriu, kad Šveicarijos žmonės būtų laisvi rinktis visiškai kitokią valiutą“, sakė Thomas Jacob – vienas auksinio franko koncepcijos kūrėjų. „Šiandieninė piniginė sistema visa paremta skola – visa paremta niekuo – ir aš noriu, kad žmonės tai suvoktų.“

Nemaža entuziazmo dėl aukso, kuris skatina stiprias emocijas tarp daugelio investuojančiųjų į jį, dalis yra susijusi su jo kaina: geltonasis metalas per pastarąjį dešimtmetį pabrango daugiau nei keturis kartus ir dabar kainuoja daugiau nei 1500USD už unciją.

Hatzius iš Goldman apie lėtą augimą

Interviu Wall Street Journal Goldman Sahs vyriausiasis JAV ekonomistas Jan Hatzius sakė matąs 15%-20% šansus, kad ateinančiais metais recesija atsinaujins.

JAV įstatymai, skirti leisti auksą kaip valiutą, yra didžia dalimi simboliniai – protestas prieš tai, ką daugelis laiko neatsakingu išlaidavimu, vykdomu centrinės valdžios siekiant paskatinti ekonomikas. Bet pasak Jacob, auksinis frankas turi praktiškesnį tikslą: suteikti mažiems investuotojams galimybę apsaugoti savo investicijas esant globaliai nežinomybei.

Kuklūs investuotojai susiduria su keliomis kliūtimis investuojant į šį brangųjį metalą, sakė penkiasdešimtmetis Jacob, buvęs pilotas, o dabar – Zurich Financial Services Group patarėjas pardavimams. Įsigyjant aukso monetas, luitus ir aukso sertifikatus paprastai reikia profesionalų patarimų ir net mažiausia moneta kainuoja apie 100 frankų. Antra vertus, vieną iš naujų auksinių frankų, kuriame aukso yra 0,1 gramo, galima įsigyti vos už 5 frankus (dabartinėmis kainomis).

Nors yra įrodymų, kad investavimas į auksą Šveicarijoje ir kitose šalyse darosi vis populiaresnis, dauguma paprastų šveicarų, dalis kurių vis dar nenori galvoti apie aukso temą dėl šalies sąsajų su brangiųjų metalų grobimu per Antrąjį pasaulinį karą, auksinio franko įvedimo idėjos nelaiko svarbiausia.

„Aš jau kuris laikas atsikratęs savo monetų,“ sakė Esther Heusser – socialinis darbuotojas iš Jona, Šveicarijos. „Aš tiesiog nenorėjau galvoti apie tai, iš kur jos atkeliavusios.“

Tikroji problema

Labai nedaug kas yra girdėję apie šią iniciatyvą. Kylantis Šveicarijos frankas, kuris euro ir dolerio atžvilgiu per dvejus metus pakilo 16% dėl jo „saugaus prieglobsčio“ statuso, yra daug didesnis rūpestis.

Tai „yra tikroji problema ir aišku, kad nei [Šveicarijos nacionalinis bankas], nei vyriausybė neturi nieko reikšmingo tam įtakoti,“ sakė Kirchgaessner iš Šv. Galeno universiteto. „Per pora metų mus gali ištikti rimta krizė.“

Iš tikrųjų, stiprus frankas apkarpė daugelio eksportuojančių bendrovių pajamas ir dėl to teko daryti skausmingas restruktūrizacijas. Dėl besitęsiančios pasaulinės finansų krizės investuotojai čia ir užsienyje ieško saugaus prieglobsčio nuo ekonominės nežinomybės ir infliacijos, kurią suteikia maža Šveicarijos skola ir tvirtas ekonominis pamatas. Didelės aukso atsargos irgi padėjo.

Jacob nemano, kad auksinio franko įvedimas padidintų oficialios valiutos vertę. „Iš tikrųjų, tai nuimtų spaudimą,“ galvoja jis.

Kaip ir Šveicarijos frankas, auksas pašoko dėl daugelio tokių pačių priežasčių, nors Šveicarijos nacionalinis bankas ir kiti centriniai bankai nusprendė atsikratyti šio metalo po dvejus metus trukusio prasto jo naudingumo lyginant su kitais finansiniais instrumentais.

Didelė paklausa Kinijoje taip pat padėjo aukso kainoms iškilti iki rekordinių aukštumų. Aukso entuziastai – vadinamosios aukso blakės – kurių daugelis akcijų rinkas vertina ne ką geriau, kaip kazino, o centrinius bankus kaip pinigų spausdinimo mašinas – džiūgauja.

„Aukso pirkimas buvo geriausias metodas prispausti vyriausybę,“ praėjusių metų pabaigoje rašė Shayne McGuire. McGuire, kuris prognozavo, kad auksas galėtų pakilti iki 10.000USD už unciją, valdo 500 mln. USD GBO aukso fondą Teksaso mokytojų pensijų sistemai.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad dabartinės finansinės sąlygos greit transformuos didžiausių pasaulyje investicinių fondų investavimo strategijas taip, kad dėl to auksas ženkliai šaus aukštyn,“ McGuire rašė straipsnyje apie šį metalą.

Didelės atsargos

Šveicarija vis dar turi didelį kiekį šio brangiojo metalo. Ši 7,7 mln. gyventojų turinti Alpių šalis laiko 1040 tonų, vertų maždaug 46 mlrd. USD – beveik tiek pat, kiek Kinija, rodo Pasaulio aukso tarybos skaičiai. Pagal šį rodiklį ji yra septinta, o pirmauja JAV.

Vertinant aukso atsargas, tenkančias vienam gyventojui, jos sudaro kiek daugiau, nei 6000USD. Pagal šį rodiklį Šveicarija yra pirmoji, antroji vieta priklauso Libanui (virš 3000USD), o JAV turi beveik šešis kartus mažiau (1000USD). Tokią informaciją pateikia laikraštis „The Economist“.

Bet to nepakanka, teigia „Sveikos valiutos“ judėjimas.

Šveicarų liaudies partija, taip pat norinti apriboti Šveicarijos nacionalinio banko autonomiją po to, kai jis paskelbė apie didelius nuostolius bandant sumažinti franko vertę, planuoja pradėti rinkti parašus balsavimui rugpjūčio viduryje, sako Jacob. Ši partija reikalauja, kad centrinis bankas sustabdytų bet kokius tolesnius bankų pardavimus, susigrąžintų užsienyje laikomas Šveicarijos aukso atsargas ir neleistų jo aukso daliai nukristi žemiau 20% visų jo atsargų. Kampanija taip pat ragina šalį pasitraukti iš TVF.

Jacob, teigiantis esąs nesusijęs su Šveicarų liaudies partija niekaip kitaip, išskyrus valiutos iniciatyvą, pripažįsta, kad jo auksinio franko kampanijos sėkmė susijusi su tuo, kiek viešumo Sveikos valiutos iniciatyvai pavyks gauti vasaros pabaigoje. „Tai tikrai įtrauktų lygiagrečią valiutą į darbotvarkę“, sakė jis.

O tai pasiekti nebus lengva. Įstatymui priimti reikės pakeisti Šveicarijos konstituciją, o ši šalis nepasižymėjusi dažnais ir beatodairiškais kaitaliojimais. Atmetimo atveju numatomas tautos balsavimas, kuriame paprasti šveicarai išsakytų savo nuomonę – jis tikriausiai įvyktų 2012 m. viduryje, kalbėjo Jacob.

Jei įstatymas būtų priimtas, tai licencijuotos finansų institucijos galėtų leisti monetas naudodamos savo oficialų logotipą vienoje pusėje, o kitoje būtų lengvai atpažįstamas Šveicarijos auksinio franko simbolis, sakė Jacob. Iniciatyva numato griežtą vyriausybės reguliavimą aukso kiekiui ir autentiškumui užtikrinti.

Net jei auksinės monetos taptų populiarios, mažai tikėtina, kad jos būtų naudojamos komercinių priežasčių, nes tai nepraktiška dėl aukso kainų svyravimų.

Šaltinis: Marketwatch

Atgal