Ar dabar – aukso burbulas?

• Pradžia
• Naujienos
• Analitika
• Ar dabar – aukso burbulas?

Aukso kaina kilo visą dešimtmetį, tačiau per visą tą kilimą tik šių metų pradžioje aš pirmą kartą išgirdau, kad nuostabus aukso pasirodymas įvardytas kaip „burbulas”. Finansininkas George Soros pavartojo šį terminą, atrodytų, nepagarbiai, tačiau įdomu tai, kad mes vėliau sužinojome, kad jis iš tikrųjų turėjo aukso ir tikėjosi, kad jo kaina pakils dar aukščiau.

O praėjusią savaitę laikraštyje The Wall Street Journal Brent Arends klausė, ar auksas yra „kitas burbulas?“ Jau mačiau trečią kartą pavartotą terminą „burbulas“. Šios savaitės Barron's straipsnyje autorius teigia: „Aukso burbulas galėtų ir toliau pūstis.“

Kiekvienas finansų istorijoje gali pasiskaityti apie burbulus, tačiau nėra reikalo eiti į biblioteką, kad apie juos sužinotume. Visi mes matėme pirmiausia interneto burbulą, o neseniai – nekilnojamojo turto burbulą. Iš šių įvykių mes žinome, kad burbulams būdingas nuolatinis ir dažnai spartus turto kainos kilimas, kurį paprastai skatina spekuliacijos, kylančios dėl išplitusio ir stiprėjančio įsitikinimo, kad to turto kainos toliau kils. Bet yra ir dar vienas svarbus, bet ne taip gerai atpažįstamas bruožas, pagal kurį identifikuojamas burbulas, būtent – turto kaina galiausiai turi pakilti iki taško, esančio dažniausiai gerokai virš turto vertės. Kai pasiekiamas tas pervertinimo pikas, tuomet kaina krinta greitai ir dažniausiai smarkiai, lyg sprogstantis burbulas.

Ar tokia baigtis tuoj ištiks ir auksą? Ne, dėl vienos paprastos priežasties: šiandien nėra vienos iš svarbiausių burbulo sudėtinių dalių. Nors aukso kaina per šį dešimtmetį pakilo keturis kartus, svarbu tai, kad aukso kaina neviršija aukso vertės, jau nekalbant apie buvimą gerokai virš, o tai būtų viena iš burbului reikalingų sudėtinių dalių.

Aukščiau minėtuose straipsniuose žiūrima tik į aukso kainą. Juose neatkreipiamas dėmesys į aukso vertę.

Nors pateikiant požiūrį į ekonominį turto vertingumą žodžiai „kaina“ ir „vertė“ dažnai vartojami sinonimiškai, jie reiškia skirtingus dalykus. Kaina – tai etiketė, kurią mes priklijuojame turtui, kai bendraujame rinkoje. Vertė kyla iš kiekvieno žmogaus subjektyvaus požiūrio į turto naudingumą, ir būtent šioje vietoje dauguma žmonių nesupranta aukso. Jiems nesiseka suprasti aukso vertės priežasties. Aukso naudingumas kyla daugiausiai iš dviejų pagrindinių bruožų.

Pirma, jis naudingas atliekant ekonominius skaičiavimus. Kitaip sakant, auksas yra efektyvi priemonė skaičiuoti prekių ir paslaugų kainas laikui bėgant, o ekonominis skaičiavimas yra svarbiausia bet kurių pinigų funkcija. Štai tik vienas pavyzdys: naftos barelio kaina šiandien yra maždaug 2,0 aukso gramai, ir tai, neskaitant šiokių tokių palyginti nedidelių ir trumpalaikių svyravimų, yra ta pati naftos kaina, kaip ir bet kada per pastaruosius 50 metų.

Antra, kadangi tai materialus turtas, auksas neturi pareigūnų rizikos. Kai turi aukso, turi pinigų, kurie nepriklauso nuo bankininkų ar politikų pažadų. Auksas ir sidabras yra vieninteliai pinigai, kurie yra materialusis turtas. Šiandieniniame pasaulyje su daug nežinios, kuriame vis labiau abejojama valstybių skolomis ir kitais finansiniais pažadais, pareigūnų rizikos išvengimas yra svarbus turto apsaugos tikslas, kuris, tikėtina, artimiausiais mėnesiais ar metais taps dar labiau vertinamas. Rizikinga vyriausybių finansų padėtis kone visame pasaulyje bei jų nesibaigianti, neatsakinga priklausomybė nuo skolų reiškia, kad vyriausybių popierių vertė ir savo ruožtu šiuos popierius turinčių bankų mokamasis pajėgumas bus vis labiau kvestionuojamas.

Gerai išmanyti skirtumą tarp turto kainos ir jo vertės yra labai svarbu. Štai geras pavyzdys, kaip buvo supainiota kaina ir vertė.

1983 m. Dow Jones Industrial Average pakilo virš 1000 ir tapo nauju visų laikų rekordu. DJIA kilo ir 1984 m. ir aš labai gerai prisimenu tą laiką. Žmonės visur sakė, kad rinka neišlaikys tokio tempo, ir teigė, kad bus DJIA korekcija, kuri vėl grąžins jį žemiau 1000, į kainą, kuri buvo šio garbingo vidurkio viršutinė riba beveik du dešimtmečius.

Aišku, mes visi žinome, kas nutiko. Vertybinių popierių birža toliau kilo, o DJIA patrigubėjo per kitus trejus metus. Tuomet DJIA biržos spekuliantai nespėjo į laivą, nes jie dėmesį sutelkė į DJIA kainą. Jie pavojingai ignoravo tai, kad ilgainiui DJIA tapo reikšmingai nuvertintas. Taigi mintis apie auksą čia yra aiški.

Jeigu norite laikyti savo likvidumą kaip materialų turtą, kuris išsaugo perkamąją galią per ilgą laiką ir tai daryti be pareigūnų rizikos, tuomet toliau laikykite auksą, kol jis taps pervertintas. Tas momentas vis dar yra labai toli. Bet kaip mes sužinosime, kada ateis tas pervertinimo momentas?

Atsakymas paprastas – žiūrėdami į santykinę aukso vertę. Ateityje rašysiu daugiau apie santykinę aukso vertę, o iki tol omenyje turėkite šį paprastą populiarų posakį.

Žmonės dažnai manęs klausia, kada jie turėtų parduoti savo auksą. Aišku, jie žiūri į 1980 m. sausio piką siekdami iš to pasimokyti. Aš sakau jiems, kad šįsyk Jūs auksą ne parduosite – Jūs išleisite jį. Kai auksas vėl bus plačiai priimamas kaip valiuta – o tai yra ilgalaikis tikslas, kurio GoldMoney siekia – Jūs išleisite auksą pirkti plataus vartojimo prekes savo poreikiams ir norams patenkinti, taip pat daryti investicijas.

Kitaip sakant, kai auksas grįš į savo teisingą vaidmenį pasaulio komercijos centre – o tai yra tas vaidmuo, kurį jis turėjo tūkstančius metų iki paskutinių kelių dešimtmečių – tuomet aukso perkamoji galia bus pati didžiausia.

Sorce: www.goldenfront.ru

 

 

Atgal